in

Pirkti su paskola ar nuomotis būstą? Šis straipsnis pakeis Jūsų nuomonę apie NT rinką

NT rinka

NT, NT rinka, NT tendencijos

Nekilnojamo turto kainoms pasiekus aukštumas ir rekordiškai nukritus kreditų palūkanoms bankuose, maksimaliai padidėjo butų ir jų nuomos kainos. Tad dažnas susimąstome ar pirkti būstą, ar tuos pačius pinigus skirti nuomai? Šią dilemą šiandien sprendžiame su bendrovės NT ekspertai nekilnojamo turto brokere/ eksperte Jurgita Beinoriene.

Kainos kris, palūkanos augs

Maždaug 50 – 60 proc. žmonių būstą perka su kreditu. Likusiems 40-50 proc. būstas nupirktas už nuosavas lėšas atsiperka per šešis – penkiolika metų.

Jurgita bernotiene„Dabar nėra pats tinkamiausias laikas būstą pirkti kaip investiciją. Kainos yra aukštos. Tačiau jeigu žmogus nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas ar investuoti niekur neįdarbintus pinigus,  tuomet žinoma. Kiekvienas renkasi individualiai”, – svarsto J. Beinorienė (nuotr. kairėje) ir čia pat pritaria, kad jeigu turėtų galimybę – lauktų. Tikėtina, kad nekilnojamo turto kainos netrukus pasieks piką, tuomet matysime kritimą. Kainų kritimas nusimato 2018 m. pabaigoje – 2019 m . ir tai liečia tiek prabangų, tiek ekonominį būstą.

Palūkanos šiuo metu yra žemos ir jau laukiama jų augimo. Deja, į klausimą kiek būstų kreditų palūkanos augs banko „Swedbank” atstovai atsakyti negalėjo. Šiuo metu palūkanų norma priklausomai nuo banko svyruoja nuo 1,55 iki 5 proc.

Atsiperkamumas

Palangoje pirkti būstą, kaip investicijai, nėra pats tinkamiausias sprendimas. Vilniuje daugiau turistų, daugiau investicijų, geresnė infrastruktūra.

Tuo tarpu analitikas Arnoldas Antanavičius būstų pirkimą Vilniuje vertina skeptiškai.

„Dabartinis būsto kainų lygis yra palaikomas dosnaus bankinio finansavimo. Nesant jo, kainų lygis turėtų būti mažesnis. <..> Šiuo atveju  bankų vykdoma politika pakeitė NT rinkos kryptį jau nuo 2000 – ųjų. <…> Būstas Vilniuje yra smarkiai pervertintas ir žmonės, perkantys būstą daro neteisingai, nes jie permoka“, – ketvirtadienį Lietuvos banko nekilnojamo turto konferencijoje teigė A. Antanavičius.

Todėl, kaip specialistai teigia, nekilnojamas turtas Palangoje yra momentinis pirkinys, kurio atsiperkamumas priklauso net nuo oro. Tai rizikinga ir sunkiai pamatuojama. Per pastaruosius metus būstų kainos didmiesčiuose išaugo vidutiniškai 5,6 proc. (Vilniuje – 6,8 proc., Klaipėdoje – 2,9 proc., Kaune – 4,5 proc., Šiauliuose – 5,2 proc.)

Atitinkamai padidėjo ir nuomos kainos. Vieno kambario butą Vilniuje galima išsinuomoti už 180-250 Eur/ mėn., naujos statybos už 300-400 Eur/mėn. Kaune – 200 Eur/mėn.

Vis dėlto, skaičiuojant vien tik įmokas bankui arba nuomos mokestį verta turėti omenyje natūralų būsto nusidėvėjimą. Tai reiškia, kad nuosavas būstas reguliariai prašosi remonto, o nuomojamas tokios atsakomybės ant pečių neužverčia.

Sutaupo skaičiuojantys

Pasak J.Beinorienės, galima manyti, panašios kainos laikysis iki kitų metų vidurio, vėliau turėtų natūraliai mažėti, atsižvelgiant į 10 metų besikartojanį ciklą. Senos statybos būstų miegamuosiuose rajonuose kainos, tikėtina, kris maždaug 15-20 proc. o centre, senamiestyje ar prestižiniuose Vilniaus rajonuose – apie 10-15 proc.

Nuoma surišta su būsto kaina, todėl kai būsto kainos kyla, ir nuomos kainos kyla. Tačiau kuomet bus pabaigti šiuo metu vystomi projektai ir nuomai skirtų būstų pasiūla turėtų padidėti, kainos kris. Žinoma, nuomai reikšmę daro sezoniškumas. Tarkim, rugpjūčio mėn, kuomet suvažiuoja visi studentai, paklausa auga ir kainos auga.

Kita vertus, nuoma nepririša prie vienos vietos. Ji suteikia laisvę gyventi gana chaotiškai. Būsto nuoma nebūtinai yra ydinga praktika. Šiemet planetoje suskaičiuojama nuo 4 iki 4,7 milijono nuomojamų būstų.

Nuoma, būsto pirkimas

Nieko nėra pastoviau už laikiną

Ekonomistai pastebi, kad gyvenantiems tose vietose, kuriuose būstų kainos yra kosmiškai didelės įsigyti būstą sunkiau, todėl šis pirkinys atidėliojamas. Kaip sako ekspertė J. Beinorienė, jeigu Lietuvoje segmentuosime rinką pagal būstų kainas, prabangų ir itin prabangų būstą, kurio vertė 500 tūkst. Eur ir daugiau, užsieniečiai retai perka, nes visada lengvai palygina gana mažą kainų skirtumą su kitų šalių sostinėmis. Jie mato, kad Vilniaus senamiestyje ir Paryžiaus ar Berlyno centre butų kainos panašios, o atsiperkamumo rodikliai svečiose šalyse kur kas geresni. Atvykėliai iš Rytų dažniau investuoja į būstą, kurio kaina yra mažiau nei 100  tūkst. Eur.

Tačiau yra ir kitų atvejų, kuomet būstą pataria nuomotis, o ne pirkti. Vienas iš jų – santaupos. Jeigu solidaus šešių men. ir daugiau atlyginimų dydžio rezervo neturite svarstymus apie būsto pirkimą reiktų bent jau laikinai atidėti į šalį.

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Loading…

Ką bendro turi geras oras ir blogasis Bec?

Šunų mados