„Stena Line“ stiprina maršrutų tinklą

Vasaros pabaigoje „Stena Line“ planuoja perskirstyti tris laivus trijuose maršrutuose – bendrovė tikisi, kad tai pagerins aptarnavimą ir prieinamumą klientams bei optimizuos operacijas pagal rinkos pokyčius. 

„Paklausa vis auga, tad mes nuolat peržiūrime ir atnaujiname savo verslo procesus atsižvelgdami į rinkos plėtrą ir klientų poreikius. Šiuo metu įgyvendiname strategiškai svarbų projektą, kuris sustiprins mūsų pagrindinius transporto koridorius Baltijos jūroje. Mūsų versle itin svarbus lankstumas, todėl stengiamės tokio tipo pasikeitimus įgyvendinti per trumpą laiką“, – sako „Stena Line“ generalinis direktorius Niclas Mårtensson.

Naujas tonažas maršrutu Geteborgas (Švedija) – Frederikshaunas (Danija)

Pirmasis žingsnis – maršruto Geteborgas – Frederikshaunas plėtra. Rugsėjo viduryje laivą „Stena Gothica“ keičia „RoPax“ laivas „Hammerodde“.

Bendrovės Danijos regiono prekybos direktorius Tony Michaelsen džiaugiasi, kad nuo šiol jie turės laivą, kuris puikiai atitiks tiek krovinių pervežimų, tiek keleivių poreikius: „Su „Hammerodde“ tapsime patrauklesni keliaujantiems automobiliais, todėl galėsime perkelti dar daugiau keleivių. Kartu su šiais pokyčiais sukoncentruosime visą srautą iš Danijos į „Masthuggskajen“ Geteborge (Švedija). Tai pagerins paslaugų prieinamumą ir klientų aptarnavimą.“

Stiprinamas Travemünde (Vokietija) – Liepoja (Latvija) maršrutas

Baigęs kelionę Geteborgo – Frederikshauno maršrute laivas „Stena Gothica“ sugrįš į savo ankstesnį maršrutą Travemünde – Liepoja, kuriame kursuos kartu su tokio paties tipo laivu „M/V Urd“.

Baltijos jūros šiaurinio regiono prekybos direktorius Erik Thulin pastebi, kad maršrutų, jungiančių Baltijos šalis su Skandinavija ir Vokietija bei Vakarų ir Vidurio Europa, populiarumas smarkiai auga. Nuo kovo pabaigos „Stenaline“ keltai tarp Latvijos ir Vokietijos kursuoja dažniau – per savaitę įvykdoma net 10 reisų. Liepoja strategiškai yra pasirinkta kaip vartai į centrinę Europą.

„Į maršrutą grįžęs laivas „Stena Gothica“ taps reikšmingu pokyčiu, kuris leis visiems klientams pasiūlyti standartinę paslaugą visiems išvykimams. Tai palengvins mūsų krovinių gabenimo klientų transportavimą bei patenkins rinkos krovinių pervežimo poreikį“, – neabejoja E. Thulin.

Keturi nuolatiniai „RoPax“ laivai maršrutu Karlskruna (Švedija) – Gdynė (Lenkija)

Tuo tarpu Lenkiją ir Švediją nuo šiol bus galima pasiekti laivu „Stena Nordica“. Karlskruna – Gdynė maršrutas yra strategiškai svarbus koridorius tarp šių dviejų šalių – pastaraisiais metais jo paklausa nuolat augo.

Baltijos jūros pietinio regiono prekybos direktorius Marek Kiersnowski teigia, jog maršruto tarp Karlskrunos ir Gdynios augimas vis dar stiprus, o su dvigubai didesniu „Stena Nordica“ laivu, klientams bus galima pasiūlyti dar didesnį paslaugų prieinamumą.

„Be to, „Stena Nordica“ pasižymi dviejų pakopų konfigūracija, kuri pakrovimo ir iškrovimo metu leidžia sutaupyti daug laiko. „Stena Nordica“ taip pat puikiai papildys „Stena Baltica“, nes jie yra panašaus tipo laivai – tai reiškia, kad galėsime savo klientams pasiūlyti efektyvią „RoPax“ koncepciją visuose keturiuose laivuose, taip pat stiprią keleivių koncepciją „Stena Vision“ ir „Stena Spirit“ laivuose, – tvirtina M. Kiersnowski.

„Stena Line“ yra viena iš didžiausių keltų kompanijų Europoje. Tai šeimos kompanija, įkurta 1962 m., jos centrinė būstinė yra Geteborge. Ji turi 38 laivus ir 21 skirtingą maršrutą Šiaurės Europoje. Bendrovė yra svarbi Europos logistikos tinklo dalis – ji plėtoja įvairius krovinių pervežimo sprendimus derinant transportavimą traukiniais, keliais bei jūra. „Stena Line“ taip pat užima svarbią vietą Europos turizme su keleivių pervežimu. Ši bendrovė yra dalis „Stena AB Group“, kuri turi apie 15 000 darbuotojų, o jos apyvarta siekia apie 36, 5 bilijonų SEK (Švedijos kronų) per metus.

Farmacinė chemija – vartai į stulbinančią karjerą

Kaip sukurti tokį preparatą, kuris neveiktų viso organizmo, o darytų poveikį lokaliai – tik ligos židiniui? Tai sumažintų terapines dozes ir preparatų toksiškumą. Tokius ir daug kitų žmogaus gyvenimo kokybę gerinančių tyrimų atlieka farmacinės chemijos mokslininkai. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius habil. dr. Sigitas Tumkevičius, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ši pramonės šaka plečiasi, todėl nuo šių metų VU CHGF bus rengiami farmacinės chemijos specialistai.

Lietuvoje gausu vaistinių augalų ir yra puikios galimybės plėtoti farmacijos pramonę, panaudojant esamas žaliavas ir naujas technologijas – todėl didėja specialistų, gebančių kurti naujus produktus, poreikis.

Kita vertus, JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad darbo pozicijų, kuriose reikalingas magistro laipsnis, nuo 2007 m. padaugėjo 20 proc. Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų.

Tarptautiškos studijos Lietuvoje

Europos Komisijos oficialiai patvirtintoje Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje išskirti prioritetai, iš kurių vienas yra molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai. Palankias sąlygas verslui investuoti Lietuvoje, kartu kurti naujas darbo vietas (net iki 500 darbo vietų), mato ir Lietuvos verslininkai. Farmacinė chemija – tai sritis, kuri turėtų padėti Lietuvai tapti Europos gyvybės mokslų lopšiu.

Pagrindinis VU CHGF farmacinės chemijos studijų programos tikslas yra parengti aukštos kvalifikacijos medžiagų technologijų specialistus, kurie turėtų naujausių chemijos, technologijų, farmacijos ir biologijos žinių bei tyrimų įgūdžių, reikalingų kurti ir analizuoti farmacines medžiagas.

Baigus farmacinę chemiją atsivers galimybės pritaikyti žinias ir ekspertinei veiklai. Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos diegia sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistemą. Šios srities ekspertai įgis galimybę pasukti ne tik mokslininko keliu, pritaikyti žinias pramonėje, tačiau ir įdiegtai sistemai palaikyti bei tobulinti.

„Farmacinės chemijos specialistų trūksta ir Lietuvoje, ir užsienyje. Studijos vyks ir anglų, ir lietuvių kalbomis. Studijų metu studentai galės atlikti technologinę praktiką tiek Lietuvos, tiek užsienio farmacinėse įmonėse. Tai ir kitos VU farmacinės chemijos magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos leis konkuruoti su mokslininkais iš kitų Europos Sąjungos valstybių šioje srityje. Studijos anglų kalba paruoš studentus darbui tarptautinėje aplinkoje“, – pasakoja VU CHGF studijų prodekanas doc. dr. Ramūnas Skaudžius.

Patrauklus darbo užmokestis ir galimybė kurti darbo vietas 

Anksčiau vaistus farmacininkai gamindavo vaistinėse, šiandien farmacija – tai aukščiausio lygio laboratorijos, kuriose kuriami žmonių gyvenimus keičiantys preparatai. Prof. S. Tumkevičius pasakoja, kad daugelyje Europos universitetų farmacinės chemijos studijos vyksta jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tai yra vis dar naujo profilio studijos.

„Farmacinės chemijos studijų programa išsiskiria technologinių ir praktinių įgūdžių parengimu, įgalinančiu absolventus taikyti dalykines kompetencijas modeliuojant potencialiai aktyvių medžiagų savybes, sprendžiant vadybinius ar technologinius naujų aktyvių medžiagų kūrimo klausimus“, – sako prof. S. Tumkevičius ir priduria, kad svarbiausia yra ne tik rinkoje vis didėjantis farmacinės chemijos ekspertų darbo užmokestis, bet ir galimybė studijų metu įgyti vadybinių kompetencijų, kurios padės ateityje kurti darbo vietas.

Atlikti tyrimai patvirtina didėjantį magistrų poreikį ir didesnį, palyginti su bakalauro studijomis, darbo užmokestį. Magistrantūros studijos orientuotos į siauresnės specializacijos ir lyderiui reikiamų kompetencijų ugdymą, t. y. ne tik išmanyti studijų kryptį, bet ir tapti lyderiu, įgyti tarpdisciplininių žinių, gebėti bendrauti įvairiais lygmenimis, įgyti komandinio darbo, vadovavimo įgūdžių.

Kelias į kaimo žmonių sodybas tapo Gabrieliaus Landsbergio mamos nuosavybe

Kelias į kaimo žmonių sodybas tapo Gabrieliaus Landsbergio mamos nuosavybe  

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=t4No0QT6CwE[/embedyt]

Telšių rajono, nedidelio Getautės kaimo gyventojų kelias į namus staiga tapo Gabrieliaus Landsbergio mamos jos brolio ir tetos nuosavybė. Vietiniai pasakoja, kad keliu, kurį nuolat prižiūrėjo savivaldybė, jie važinėjosi daugiau nei 40 metų. Tačiau žemės tarnyba Landsbergio artimiesiems kelią grąžino kaip žemę. Reporterei Gintarei Butkienei kaimo gyventojai skundėsi – jau sulaukę nurodymu, kad nebegalės naudotis keliu. Telšių savivaldybė dabar suka galva iš kur gauti pinigų naujam keliui tiesti.
Pilną laidos įrašą rasite adresu https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-…

(Šaltinis: youtube.com)

VSD pažyma: „MG Baltic“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

VSD pažyma: „MG Baltic“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=7imUK_gihXQ[/embedyt]

Į viešumą patekusioje VSD pažymoje „MG Baltic“ politiniu projektu išvadintas Liberalų sąjūdis kategoriškai neigia buvęs sukurtas tik tam, kad per šią partiją koncernas siektų savo verslui palankių sprendimų. VSD pažymą gavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad „MG Baltic“ politikoje buvo taip giliai įsišaknijęs, kad kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. Komitetas žada netrukus paviešinti dar daugiau verslo įmonių. Valdantieji žada siekti, kad medžiaga apie verslo įtaką politikai būtų paviešinta.
Pilną laidos įrašą rasite adresu https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-…

(šaltinis: youtube.com)

“Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Ukrainai

Maskva, kovo 3 d. – RIA Novosti. “Gazprom“ nusprendė nutraukti  su Ukrainos “Naftogaz“ sutartį dėl dujų tiekimo ir tranzito, sakė Rusijos bendrovės pirmininkas Aleksejus Milleris.

Pasak Millerio, “Gazprom“ neketina “spręsti ekonominių Ukrainos problemų“ savo sąskaita.

Milleris sakė, kad “Gazprom“ nedelsdama pradės sutarties nutraukimo procedūrą Stokholmo arbitraže.

Arbitražo ginčas

Trečiadienį Stokholmo arbitražo teismas sprendė ginčą tarp “Gazprom“ ir “Naftogaz“ dėl dujų tranzito sutarties. Teismas buvo “Gazprom“ nenaudai ir nurodė sumokėti “Naftogaz“ 4,637 mlrd. dolerių atlygį už tiekiamų dujų trūkumą per Ukrainą.

Ketvirtadienį “Gazprom“ sakė, kad ji  nebeteiks dujų į Ukrainą. Kovas kovo mėn. valdyba iš “Naftogaz“ gavo išankstinį mokėjimą, bet grąžino jį dėl to, kad nėra papildomo susitarimo, kuris būtinas pristatymams pradėti.

Ukrainoje numatomi dideli šalčiai, Ukrainos valdžia pripažino, kad trūksta dujų ir ragina mokyklas bei kitas įstaigas užsidaryti, bent per šalčius.

Kaunas planuoja statyti tokį baseiną, kokio Lietuvoje dar nebuvo

Kaunas planuoja statyti tokį baseiną, kokio Lietuvoje dar nebuvo

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=Xx_8mMjLib8[/embedyt]

Kaune esančioje Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenos pašonėje, iškils daugiafunkcinis vandens sporto centras, kuris po savo stogu talpins ne tik olimpinio dydžio baseiną, bet ir SPA zoną. Pagal architektų pasiūlytą viziją, statinį ketinama integruoti į natūraliai susiformavusį salos reljefą. Dar vienas išskirtinis sprendimas yra susijęs su šiltuoju metų laiku, kuomet baseino erdves būtų galima transformuoti į atviras lauko erdves.

Dar prieš dešimtmetį pradėjus trejus metus trukusias „Žalgirio“ arenos statybas buvo svarstymų, jog šalia galėtų iškilti arenos funkcijas papildantis statinys. Tiesa, tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet statinį projektavusių architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos. Šiandien tai, apie ką anuomet nedrąsiai svajojo arenos architektai, Kaunas ruošiasi paversti realybe.

„Visi Kaune esantys baseinai yra perpildyti. Niekas neabejoja, kad Kaunui reikia naujų baseinų. Analizuojant, kuriose miesto vietose jie galėtų atsirasti, paaiškėjo, kad didžiausiam skaičiui kauniečių būtų patogiausia pasiekti centre esantį objektą. Labai svarbu tai, kad kauniečių poreikis sutampa su arenos poreikiu“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Taps svarbia „Žalgirio“ arenos dalimi

Svarbiausiu daugiafunkcinio vandens sporto centro akcentu neabejotinai bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio, 10 takelių baseinas, greta kurio galėtų būti įrengtos 700 vietų tribūnos. Planuojama, jog statinys bus tiek fiziškai, tiek funkciškai sujungtas su „Žalgirio“ arena. Pasak arenos vadovo Pauliaus Motiejūno, nauja sporto bazė leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią „Žalgirio“ arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.

„Šis baseinas taps svarbia viso „Žalgirio“ arenos komplekso dalimi. Tai bus daugiafunkcinis objektas, skirtas ne tik treniruotėms ir varžyboms, bet ir kauniečių laisvalaikiui. Tam bus skirtas SPA kompleksas, maitinimo ir kitoms paslaugoms skirtos erdvės. Vandens sporto centro statymas bus tolimesnė arenos plėtra arba, kitais žodžiais tariant, jos rekonstrukcija. Todėl atsakomybė už architektūrinius sprendimus guls ant areną projektavusios E. Miliūno studijos komandos pečių“, – sakė „Žalgirio“ arenos vadovas Paulius Motiejūnas.

Planuoja išskirtinį sprendimą

Pasak E. Miliūno studijos architekto Aurimo Ramanausko, baseinas bus integruotas į vakarinėje arenos pusėje esantį reljefą.

„Siekiant maksimaliai išsaugoti Nemuno salos žaliuosius plotus, planuojamas statinys išnaudos esamą reljefą, kuris susilies su statiniu ir taps jo želdintu stogu. Tai bus parko statinys, nekartojantis gretimai esančių miesto pastatų formų. Pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Tai suteiks galimybes vasaros sezono metu baseino patalpas transformuoti į atviras lauko erdves“, – akcentavo architektas.

Svarstoma galimybė greta baseino įrengti ir lauko čiuožyklą su stacionaria ledo šaldymo įranga, taip pat – krepšinio ir mini futbolo aikšteles, rūbines ir dušus Nemuno saloje sportuojantiems žmonėms bei vaikų žaidimų aikšteles.

Siūloma, jog pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminę šilumą, o vasaromis patalpų vėsinimui naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija. Kaunas

Parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl merų atlyginimų

Seimo narių pranešimas: parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl merų atlyginimų.

Seimo narių grupė, kuriai atstovauja parlamentaras Kęstutis Masiulis, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami išaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais remiantis gali būti nustatomi merų ir jų pavaduotojų atlyginimai. Dabar atlyginimai nustatomi pagal savivaldybės gyventojų skaičių, jas skirstant į tas, kuriose gyvena 100 tūkst. gyventojų ir tas, kuriose ne.

„Atlyginimų skirstymas pagal gyventojų skaičių yra neadekvatus ir sunkiai paaiškinamas. Dabar merai ir jų pavaduotojai yra visiškai nesuinteresuoti vadovaujamos institucijos gerais rezultatais, nes jų atlyginimai yra fiksuoti. Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų savivaldybių vadovai, nors būtent šios savivaldybės pagal daugumą parametrų yra atsiliekančios, o merai, kuriems sekasi, uždirba bent keletą kartų mažiau nei net nedidelių įmonių direktoriai. Esant tokiai neteisybei neįmanoma motyvuoti geriausių kandidatų dalyvauti merų rinkimuose“, – sako K. Masiulis.

2014 m. Seime buvo registruotas siūlymas merų ir jų pavaduotojų algas susieti su vidutiniu atlyginimu toje savivaldybėje, tačiau Seimo Teisės departamentas tokį siūlymą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Pagal pataisas mero ir pavaduotojų pareiginę algą būtų tvirtinusi savivaldybės taryba, ji nebūtų galėjusi viršyti 2,5, o vicemero – 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių. Pusei vadovų atlyginimai būtų galėję didėti, pusei mažėti.

„Kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad būtų atlaisvintas kelias merų atlyginimus susieti su rezultatais ir ekonomine regiono situacija. Normaliose įstaigose atlyginimas priklauso nuo darbo pasiekimų, todėl merai neturėtų būti išimtis. Jeigu savivaldybės vadovai pritraukia investicijas, gražinama aplinka, gyventojai patenkinti, tai negaila ir mokėti daugiau, tačiau jei savivaldybė degraduoja, klesti šešėlinė ekonomika, visi emigruoja, o lobsta tik vienas meras, tai taip negali būti“, – teigia Seimo narių grupės atstovas K. Masiulis.

Europos vietos savivaldos chartijoje, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, rekomenduojama sudaryti tokias darbo sąlygas savivaldybėse, kurios leistų samdyti aukštos kvalifikacijos personalą, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Kęstutis Masiulis

Ar tikrai pažeidėte darbo drausmę, sužinosite po atleidimo

Jau daugiau kaip pusmetį gyvename naujojo Darbo kodekso ritmu. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui į darbo santykius plūstelėjo daugybė naujovių. Tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams atsirado nemažas iššūkis, kaip šias naujoves taikyti praktikoje. Viena iš tokių naujovių – drausminių nuobaudų skyrimo panaikinimas. Tačiau tai nereiškia, kad drausminė atsakomybė išnyko. Atvirkščiai, įstatymas darbdaviams paliko laisvas rankas skirti darbuotojui įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą, tačiau darbuotojas neturi teisės ginčyti šio įspėjimo pagrįstumo.

Kaip tai nutiko? Ogi labai paprastai. Darbo kodekso atitinkamas straipsnis numato, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jei pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį įspėjo darbuotoją apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą.

Atrodytų, kas čia tokio, jei nusižengei darbo pareigoms, tai ir atsakyk. Tačiau praktikoje viskas kur kas sudėtingiau. Ypač skausmingai ši praktika veikia švietimo sektoriuje. Vadovai, gavę tokį įrankį, dalina įspėjimus į kairę ir į dešinę: už laiku nepristatytą sveikatos knygelę (nors darbuotojas buvo pasitikrinęs sveikatą), už pataisymus elektroniniame dienyne, nors tokie taisymai leidžiami, už bendravimą su žiniasklaida, už saugos darbuotojų netinkamą pareigų vykdymą baudžiama auklėtoja, už atsisakymą budėti pertraukų metu (nors tai nėra tiesioginė pareiga) baudžiama mokytoja. Ir šis sąrašas negalutinis. O kiek dar tokių atvejų nėra žinoma.

Blogiausia šioje situacijoje tai, kad darbuotojas, siekdamas apginti savo gerą vardą ir įrodyti, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, neturi kur kreiptis. Darbo ginčų komisijos, kurios turėtų būti pirmoji instancija šiame ginče, vienbalsiai atsisako nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Jų manymu, toks įspėjimas darbuotojui neturi jokių teisinių pasekmių, todėl nėra ir darbo ginčo. Tokią praktiką palaiko ir teismai. Tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar iš tikrųjų tokie įspėjimai neturi jokių teisinių pasekmių. Deja, jau yra ne vienas atvejis, kai darbuotojui nebuvo skirta metinė premija už tai, jog jam paskirta drausminė nuobauda. Tačiau drausminių nuobaudų neliko. Tai kaip čia yra? O yra taip, jog vadovai šiuos „nereikšmingus“ įspėjimus laiko anksčiau galiojusiomis drausminėmis nuobaudomis ir taiko visas teisines pasekmes, kokios atsirasdavo galiojant senajam Darbo kodeksui. Vadinasi, darbuotojas, galimai netinkamai atlikęs pareigą darbe, netenka teisės į visus teisinius gėrius, kuriuos gauna darbuotojai, neturintys įspėjimų apie darbo pareigų pažeidimą, t. y. gali būti skatinami, paaukštinami ir pan. Tad yra teisinės pasekmės ar ne, spręskite patys.

Taip veikiant dabartinei teisinei bazei, darbuotojai yra paliekami vieni, akis į akį su vadovais, kurie „griežia dantį“ šių darbuotojų atžvilgiu, fiksuoja net menkiausius „netinkamus“ krustelėjimus, kelia bereikalingą įtampą geriems specialistams, laiko juos „ant kabliuko“ ir tik laukia progos, kada bus galima atleisti „nelojaliuosius“ iš darbo. Žinoma, atleistas darbuotojas galės ginčyti neteisėtą atleidimą, įrodinėti, kad įspėjimai apie darbo pareigų pažeidimą buvo nepagrįsti ir gal net galės būti grąžintas į darbą. Tačiau žinant, kad teismas Lietuvoje gali trukti labai ilgai, būti brangus tiek finansiškai, tiek ir emociškai, kažin ar atleistasis darbuotojas pasiryš tokiam ilgam ir varginančiam procesui. O ir laimėjus bylą, retas kuris grįš į buvusią darbovietę, žinodamas, jog darbdavys tokio teisybės ieškotojo savo įstaigoje tikrai nelaukia.

Tokią su nauju teisės aktu atkeliavusią nekontroliuojamą baudimo darbo vietoje tvarką, prieš kurią bejėgės Darbo ginčų komisijos, teismai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik skėsčioja rankomis, būtina keisti. Negalima toliau leisti „terorizuoti“ darbuotojus, atimant iš jų teisę apsiginti ir ginčyti neteisingas nuobaudas. Ir šioje vietoje puikiai tiktų prisiminti Premjero Sauliaus Skvernelio žodžius apie naująjį Darbo kodeksą, kuomet jis sakė, kad „per pirmą pusmetį pasižiūrėsime, kokie yra trūkumai“. O jų, kaip matome, yra. Taigi privalome taisyti besiformuojančią ydingą praktiką diktuojantį Darbo kodeksą. Nes žmogaus gerovė yra svarbiau, nei blogai veikiantis, netobulai sustyguotas įstatymas.

 

Aušra Papirtienė,
Seimo narė, LVŽS frakcijos narė

Ilgainiui pirkti pigesnius vaistus taps madinga

Nemažai žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, todėl neretai užuot pasidomėję, kokį efektą duoda pigesni ir brangesni vaistai, nepasitiki mažiau kainuojančiais vaistais iš įpročio ir pageidauja brangesnių. Būtent dėl nepakankamai objektyvios informacijos apie generinius vaistus pacientai nuogąstauja, kad šie vaistai blogesni, jiems „netiks“, neretai net nesusimastydami, kodėl vaistas, kurio jie dar net nebandė vartoti, gali „netikti“. O rezultatą visi žinome – dėl šventos ramybės žmonės įsigyja brangesnius.

Gaila, bet tokias jų nuostatas dar labiau sutvirtina kai kurių gydytojų ir ekspertų pasisakymai viešojoje erdvėje, kuriuose teigiama, kad pakeitus originalų vaistą į tą pačią veikiąją medžiagą turintį generinį vaistą, pacientui pasireiškia alerginės reakcijos ar net gydymas tampa neefektyviu. Ir viešoje erdvėje sklandanti nuomonė, kad generiniai vaistai yra nekokybiški ir pan.

Tačiau šie ir panašūs teiginiai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais nei klinikine praktika. Pigesnis vaistas nėra blogesnis – gali skirtis pakuotė, tablečių spalva ar forma, bet visi vaistai, kuriuose yra ta pati veiklioji medžiaga, vienodai kokybiški ir atitinka keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūra ir JAV Maisto ir vaistų administracijos tarnyba originalius ir generinius vaistus laiko lygiaverčiais tiek saugumo, tiek veiksmingumo prasme, Europos Sąjungos šalys, Kanada, Japonija skatina generinių vaistų vartojimą. Būtent generiniai vaistai sumažina anksčiau sukurtų vaistų kainas, daro gydymą lengviau prieinamu, o sumažėjusios kainos leidžia sveikatos draudimo fondams kompensuoti pacientams daugiau naujų – pažangesnių – vaistų ir gydymo technologijų.

To paties siekiame ir mes – norime, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, ir skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti. Būtent dėl to įsakymo projekte siūloma: jei pacientui yra išrašytas receptas su žyma „Pirmas paskyrimas“, jam bus išduodamas (parduodamas) pigiausias kompensuojamasis vaistas.

Tikiu, kad ilgainiui ne tik įprasime nemėtyti pinigų brangiems vaistams be reikalo, bet įpratę, o svarbiausia – supratę, kad generiniai vaistai gydo taip pat veiksmingai, juos rinksimės vis dažniau. Tikiu ir tuo, kad ilgainiui tai taps madinga.

Naujuoju įsakymo projektu, kuris pateiktas derinti visuomenei, siūloma, kad kai pacientui išrašomas receptas su žyma „Pirmas paskyrimas“, jam bus išduodamas (parduodamas) pigiausias kompensuojamasis vaistas. Siekiame to paties tikslo: paskatinti vaistų gamintojus, norinčius patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, siūlyti kuo mažesnes kainas, kad Lietuvos gyventojai už vaistus, pabrėžiu, už veiksmingus vaistus, mokėtų kuo pigiau.

Šiuo metu šis projektas yra derinamas su visuomene ir organizacijomis, atstovaujančiomis pacientams, gydytojams, vaistinėms ir farmacijos specialistams. Paprašėme juos pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Išklausę visas nuomones, tikimės rasti racionaliausią sprendimą, ir tik jį radus bus priimtas galutinis sprendimas.

Be to, norėčiau priminti, kad generinius vaistus gaminanti įmonė turi atlikti bioekvivalentiškumo tyrimus ir įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir referencinis vaistas (paprastai tai yra vaistas, kurio patentinė apsauga pasibaigusi). Jie gaminami vadovaujantis tokiais pačiais kokybės standartais, kaip ir pasibaigusio patento vaistai. Kita vertus, kiekvienas vaistas, nepriklausomai nuo to, ar jis generinis, ar buvęs originalus, gali sukelti nepageidaujamą poveikį, tačiau tas nepageidaujamas poveikis nėra susijęs su vaisto gamintojo pavadinimu ar vaisto kaina, kitaip sakant, tai visai nereiškia, kad sumokėjęs daugiau pacientas gaus produktą, kuris nesukels jokio nepageidaujamo poveikio. Kartais buvęs originalus ir generinis vaistai gaminami tuose pačiuose fabrikuose, o veiklioji medžiaga įsigyjama iš to paties gamintojo. Todėl drąsiai galima sakyti, kad generiniai vaistai yra saugūs, kokybiški ir gydo taip pat kaip ir brangesni, buvę originalūs vaistai, tačiau kainuoja gerokai mažiau.

Taip pat norėčiau visus nuraminti – Lietuvos rinkai tiekiami tik registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas įvertinti ir patvirtinti. O jei kuris nors vaistas konkrečiam pacientui neveiksmingas, apie tai, kaip ir apie bet kurią kitą nepageidaujamą reakciją, reikia pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Kodėl to reikia? Nepaisant to, kad pavieniai žmonės skirtumo nepajus, žvengiant valstybės mastu tai yra didžiulis žingsnis. Deja, bet šiuo metu Lietuvos gyventojai vis dar yra linkę pirkti pačius brangiausius vaistus. Tai reiškia, kad pigesnių vaistų gamintojai tiesiog negali išlikti rinkoje ir ilgainiui nutraukia savo vaistų tiekimą Lietuvai. Tuomet rinkoje lieka tik patys brangiausi, kurie, neturėdami konkurencijos, ima dar labiau kelti kainas. Dėl to didėja priemokos pacientams, įsigyjant vaistus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistams kompensuoti.

Svarbu suprasti tai, kad jei dauguma žmonių rinktųsi pigesnius vaistus, tai skatintų jų gamintojus konkuruoti ir mažinti kainas, t. y. konkuruoti dėl mažesnių kainų. Dėl to mažėtų pacientų priemokos ir valstybės kompensuojama vaisto kainos dalis. Tad valstybė, kurianti vaistų kompensavimo taisykles, siekia jas sukurti tokias, kad jos būtų palankios kiekvienam pacientui, ypač mažiausias pajamas gaunančiam žmogui. Ir užtikrintų efektyvų lėšų naudojimą vaistams kompensuoti. Tad kai pacientai vartos daugiau pigesnių generinių vaistų, sumažės valstybės kompensuojama dalis, bus galima pradėti kompensuoti daugiau naujų vaistų, kurių šiuo metu nėra galimybės kompensuoti. Nepaisant to, kad PSDF biudžetas kasmet didėja, jis ne guminis, ir, deja, nėra galimybės kompensuoti absoliučiai visų efektyvių vaistų, sauskelnių, naujų gydymo paslaugų.

Be to, pirkdami pigesnius vaistus žmonės ne tik sutaupytų savo pinigų ir galėtų sau leisti kur kas daugiau, pavyzdžiui, kokybišką, sveikesnį maistą, investuoti į fizinį aktyvumą, tarkim, sporto klubo abonementą ar pan. Tad kodėl žmonės turi permokėti už kokybišką prekę, kurią gali gauti pigiau?

 

Aurelijus Veryga,
sveikatos apsaugos ministras

Ieškoma būdų didinti ir biudžetinėse medicinos įstaigose dirbančių specialistų atlyginimus

Seimo narių Astos Kubilienės ir Dariaus Kaminsko inicijuotoje diskusijoje penkių ministerijų ir Vyriausybės atstovai pristatė problemą, kad šioms ministerijoms pavaldžių ir iš biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų medicinos specialistų atlyginimai dėl skirtingo finansavimo šaltinio yra nepadidėję, lyginant su tradicinėse įstaigose dirbančiais medicinos specialistais.

„Ministerijų pateikti skaičiai patvirtina, kad Lietuvoje turime apie 2,3 tūkst. medicinos srityje dirbančių specialistų, kuriems atlyginimai nėra susiję su Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Dažniausiai tai biudžetinių įstaigų, nepriklausančių Sveikatos apsaugos ministerijai, darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas prieš mokesčius sudaro apie 600 eurų per mėnesį. Medicinos slaugytojai taip pat yra medicinos darbuotojai, tad sieksime, kad jau artimiausiu metu jų padėtis būtų sulyginta su PSDF lėšomis finansuojamose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių specialistų darbo užmokesčio dydžiais“, – sakė Seimo narė A. Kubilienė.

Diskusijos metu aptarta situacija Teisingumo ministerijoje (Kalėjimų departamento, Teismo medicinos centro specialistai), Švietimo ir mokslo ministerijoje (Sporto medicinos centro specialistai), Vidaus reikalų ministerijoje (statutinių darbuotojų sveikatos priežiūros įstaigų specialistai), Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijose.

Susitikimo metu nuspręsta per savaitę suformuoti vyriausybinę darbo grupę iš minėtų ministerijų atstovų ir problemą spręsti nuosekliai, kuriant ilgalaikę strategiją.

„Suformuota darbo grupė numatys reikalingus teisės aktų pakeitimus, būtinus restruktūrizacijos pokyčius ir nustatys finansavimo šaltinius ilgalaikiam slaugos darbuotojų atlyginimų kėlimui. Tokie žingsniai reikalingi, nes kalbame ne apie vienkartinį atlyginimo padidinimą, o apie ilgalaikį problemos sprendimą“, -– kalbėjo Seimo narys D. Kaminskas.

Be to, diskusijos iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai A. Kubilienė ir D. Kaminskas pateiks oficialų raštą, kuriuo prašys kiekvienos ministerijos peržiūrėti galimybes jau dabar iš vidinių resursų padidinti atlyginimus tiems slaugos darbuotojams, kurių darbovietė yra pavaldi atitinkamai ministerijai.

„Diskusijoje nebuvo abejojančių, kad tas pačias funkcijas vykdančių medicinos darbuotojų atlyginimai negali ženkliai skirtis, nepriklausomai nuo įstaigų pavaldumo. Kol šių įstaigų statusas nėra išspręstas iš esmės, turi būti rastas laikinas sprendimas, tačiau ilguoju laikotarpiu tokių įstaigų veiklos finansavimas turi būti aiškiai susietas su tvarka, taikoma tradicinėse sveikatos priežiūros įstaigose“, – pabrėžė parlamentarė A. Kubilienė.

(Šaltinis: lvzs.lt)