ŠVK studentų prisistatymo filmukas

ŠVK studentų prisistatymo filmukas, skirtas Tarptautinei ekonomikos olimpiadai.

Jau ketvirtus metus iš eilės Šiaulių valstybinės kolegijos studentai dalyvauja Tarptautinėje ekonomikos olimpiadoje, kurią organizuoja Baltarusijos valstybinė ryšių akademija.Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir apskaitos katedros studentės pasižymėjo puikiomis ekonomikos žiniomis, loginiu mąstymu ir laimėjo 2-ąją vietą.Olimpiadai studentai turėjo paruošti namų darbus – prisistatymą. Jūsų dėmesiui – dalyvių drauge su Multimedijos technologijų studentais parengtas trumpas filmukas.www.svako.lt

Kodėl užsiimame beprasmiškais darbais?

Ekonomikos mokyklos profesorius Deividas Greberis dalinasi mintimis apie tai, kad technikos progresas neišlaisvino žmonių, o tik dar stipriau pririšo prie visiškai beprasmiškų darbų.

Amerikiečių ekonomistas Meinardas Keinsis ketvirtame dešimtmetyje prognozavo, kad šimtmečio pabaigoje techninis progresas leis sumažinti darbo savaitę iki 15-os valandų – bent jau labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Septintame dešimtmetyje daugelis ekonomistų tikėjo, kad neišvengiamas perėjimas prie 4-5 darbo valandų per dieną. Tačiau dauguma mūsų kažkodėl tebedirba 40 valandų per savaitę. Tai, beje, nereiškia, kad Keinsis klydo, tiesiog jo laikais darbo sąvoka reiškė visų pirma sunkų fizinį darbą. Vyrams – fabrikuose ir laukuose, moterims – buityje, namuose. Šiose sferose darbo vietų išties sumažėjo. Vakarų šalyse – beveik dviem trečdaliais. Tačiau vietoje jų atsirado begalė naujų profesijų: vadybininkai, administratoriai, koordinatoriai, strategai, juridiniai ir finansiniai konsultantai. Kad būtų patenkinti jų poreikiai, plėtėsi ir paslaugų sfera – nuo šuniukų vedžiojimo iki naktinio maisto pristatymo į namus. Dabar tokiais darbais užimti trys ketvirtadaliai Vakarų dirbančiųjų.

Visa tai aš vadinu bullshit jobs – beprasmišku darbu, kurio reikalingumu ir nauda netiki visų pirma patys dirbantieji. Žmonės praleidžia ofise geriausius gyvenimo metus, ir priežastis visai ne finansinė. Mano požiūriu, į tokią situaciją atvedė darbo moralės evoliucija. XIX amžiuje socialistų judėjimas užgimė iš toje epochoje visuotinai priimtos darbo etikos. Neseniai skaičiau Abraomo Linkolno kalbas ir su nuostaba atradau, kad jis vartoja absoliučiai marksistinę retoriką. Už visus patogumus ir buities komfortą mes esame dėkingi darbininkams, kurie visa tai gamina – taip buvo priimta manyti. O paskui, pirmame XX amžiaus ketvirtyje, visa eilė turtingų kapitalistų, tokių kaip Endrius Karnegis, pradėjo leisti pinigus labdarai – mokykloms, ligoninėms, bibliotekoms, ėmė rašyti knygas, straipsnius ir apskritai vaidinti žymų vaidmenį visuomenėje. Palaipsniui darbas gamyboje pradėjo asocijuotis būtent su tokiais charizmatiškais kapitalistais, o darbininkai pradėti laikyti paprasčiausiais robotais.

Darbas gamyboje, kuriant materialias vertybes, prarado moralinį pranašumą, užleidęs vietą idėjai, kad bet koks darbas kilnus pats savaime. Skamba labai gražiai, tačiau ši tezė turi ir išvirkščią pusę. Nuo šiol, jeigu žmogus neaukoja darbui viso laiko ir visų jėgų, jis negali būti laikomas geru žmogumi. Ir nusispjauti, ar jam tas darbas patinka, ar laiko jis jį naudingu. Kartais ta tezė įgauna visiškai absurdiškas formas: kuo daugiau pasitenkinimo tau teikia darbas, tuo mažesnį žygdarbį atlieki. O jeigu neduok Dieve pabandai apriboti savo užimtumą ir darbo apimtis, apskritai gali nesitikėti jokios aplinkinių pagarbos. Rezultatas: milijonai žmonių visą gyvenimą paaukoja veiklai, kurią širdies gilumoje laiko absoliučiai beprasmiška.

Kuriuo momentu visa tai prasidėjo? Man rodos, svarbiausios permainos įvyko 8-ame dešimtmetyje. Mokslininkai turi skirtingas nuomones apie tai, kas atsitiko, tačiau tai jaučia visi. Būtent tada Amerikoje ir Vakarų Europoje korporatyvinė ir finansinė biurokratija susiliejo į vieningą valdančią korporatokratiją. Prasidėjo nesibaigianti vadybininkų migracija į finansines struktūras, o finansininkų – į korporacijas. Žmonės iš tų sferų susidraugavo, susigiminiavo ir sukūrė naują pasaulį, kuris atitinka jų poreikius.

Daug kas visiškai rimtai galvoja, kad sistemą kurią valdo finansininkai, sukūrė besivystančios technologijos. Tačiau situacija visiškai priešinga. 8-ame dešimtmetyje kompiuteriai buvo gremėzdiškomis, niekam, išskyrus matematikus ir fizikus, nereikalingomis mašinomis. O dar jie buvo reikalingi finansininkams. O dabar kompiuteriai, ypač tie, kurie stovi finansinių korporacijų ofisuose – vienintelė technika, kuri išties dirba. Metropolitene gausūs sutrikimai, keliuose nesibaigiantys kamščiai, mobilus ryšys neretai pradingsta, o finansinės sistemos dirba tiksliai kaip laikrodis. XXI amžiaus pradžioje buvo laikoma normalu, jei balsavimo mašinos JAV skaičiuoja balsus su 1% paklaida. Pamenu, kažkas tuomet pastebėjo: klausykit, kiekvieną dieną žmonės atlieka milijardus operacijų su bankomatais ir paklaida jose yra nulinė, o mes kartą per 4 metus negalime balsų tiksliai suskaičiuoti?

Dešinieji konservatoriai, valdantys Ameriką ir Angliją nuo 8-ojo dešimtmečio, irgi dalyvavo populiarinant tai, ką vadinu beprasmišku darbu. Tai labai lengva atsekti – išliko analitinių centrų, kurie tuo metu konsultavo vyriausybes, publikacijos. Po neramaus 7-ojo dešimtmečio, hipių sąjūdžio ir studentų sukilimo Paryžiuje, analitikai mėgino diagnozuoti tai, ką laikė pavojinga visuomenės liga. Jiems iškilo klausimas: kaip mes galėjome visa tai leisti? Valdančios klasės susimąstė apie tai, kad techninis progresas išlaisvina vis daugiau žmonių nuo rutiniško darbo ir buitinių sunkumų. Buvo rašomi maždaug tokios tematikos darbai: „Hipiai – pavojingi asocialai, o įsivaizduokite, kas bus, kai mechanizmai pakeis darbo rankas ir visi darbininkai pavirs hipiais“.

Aš nesakau, kad beprasmiškas profesijas sugalvojo kažkokios slaptos vyriausybinės laboratorijos, tačiau valdančiai klasei iš tiesų pavyko nustumti didžiąją gyventojų dalį nuo valdžios ir finansų. Darbuotojai, kurie gamina ką nors realaus ir pačiupinėjamo, pastoviai išstumiami iš visuomenės, jų darbo vietos naikinamos. Sąmoningiausi buriasi į profsąjungas ir išeina į gatves, reikalaudami darbo ir oraus atlyginimo. Ir visuomenė suteikia jiems darbą – tapti vadybininkais ir administratoriais. Šiose pareigose galima nieko neveikti ir gauti už tai pinigus. Tiesa, sistema čia tokia, kad vadybininkais tapę žmonės iškart pasijunta valdančia klase ir jaučia vos tramdomą susierzinimą visuomenei naudingą darbą dirbančių žmonių atžvilgiu. Netgi IT sferoje, pačiame dinamiškiausiame korporacijų sektoriuje, viešpatauja visa šita biurokratija. Ir jeigu technologijų korporacijų darbuotojui šauna į galvą vertinga idėja, jis išeina iš darbo ir kartu su bendraminčiais įkuria “startapą“, kuris, jei viskas klostosi sėkmingai, pasmerktas pavirsti tokia pat nerangia, sustabarėjusia korporacija.

Kodėl užsiimame beprasmišku darbu

Ar įmanoma šeima be sekso?

Ar įmanoma šeima be sekso?

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=Yf7_fXdb9aU&start=4&width=830&height=480[/embedyt]
Šeima. Kas tai? Romantika, pokalbiai, seksas, vaikai, buitis… O jeigu šeimoje kai ko iš šių dalykų trūksta? Ar tokią dviejų žmonių partnerystę vis dar galime vadinti šeima?
(Šaltinis: youtube.com)

Vestuvių planavimas

Vestuvių planavimas

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=7PnH44RRnZ0[/embedyt]
Jūs neseniai susižadėjote. Ir tai yra ypatingai nuostabus jausmas.

Pradedate ruoštis planuoti didžiausią gyvenimo šventę – savo vestuves!

Kaip bebūtų, vestuvių planavimas gali būti sudėtingas ir daug rūpestėlių sukeliantis darbas. Taip pat tai užima itin daug Jūsų brangaus laiko, kurį galėtumėte skirti sau, savo mylimajam, šeimai ir brangiems žmonėms…

Po griausmingai nuskambėjusios muzikos fiestos rekordinis skaičius muziejų lakytojų

Gegužės 20 –ą Vilniaus senamiestis paskendo jau tradicinės tapusios Muzikos dienos garsuose.  Šiemet Vilniuje užsiregistravo 174 Muzikos dienos dalyviai. Tačiau netrūko ir spontaniškai groti nusprendusių muzikantų. Tuo tarpu, Lietuvoje, muziejai šią naktį sulaukė daugiau nei 150 tūkst. dalyvių.

Muzikantams – metų renginys

Nuo 2007 – ųjų organizuojamą šventę iniciavo Andrius Mamontovas. Prie iniciatyvos prisijungė ir kiti Lietuvos bei užsienio miestai. Ji neaplenkia ir Lietuvių emigrantų bendruomenių skirtingose pasaulio kraštuose.

Šventėje skambėjo įvairiausių žanrų muzikos kūriniai: folkloras, klasika, avangardas, rokas, džiazas. Apribojimų šiai garsų fiestai nėra.

„Gatvės muzikos diena yra vienas didžiausių muzikantų renginių metuose. Tai galimybė parodyti kokią muziką grojame, sulaukti susidomėjimo, užmegzti kontaktus ir pasižiūrėti ką daro kiti”, – sako dvejus metus gyvuojančios grupės „IF“ vokalistas Germanas.

A. Mamontovas pasakojo, kad jeigu žmogus tiesiog groja – jis sukuria gerą energiją, emociją, kurią praeivis nusineša su savimi. Ta nuotaika dalijama kitiems. Spaudai A. Mamontovas pajuokavo, kad Muzikos diena yra lyg Kaziuko mugė, tik prekė nemateriali.

Jau tapo gražia tradicija, kad gatvės Muzikos dieną užbaigia „Drum2Gether“ su Andriumi Mamontovu. Būgnininkų eisena nuo Rotušės keliauja Gedimino prospektu.

MuziejaiMuziejininkai džiaugiasi lankytojų aktyvumu

Sutemus duris atvėrė muziejai. Nuo 2005 – ų metų Prancūzijos kultūros ministerijos inicijuota galimybė aplankyti muziejus naktį vis giliau tradicijos šaknis įleidžia ir Lietuvoje. Šiemet Muziejaus nakty buvo organizuojami įvairūs renginiai, muziejai atvėrė duris ne tik lankytojams, tačiau ir įvairių iniciatyvų dalyviams. Šia proga muziejų ir galerijų lankymas – nemokamas.

Šiemet, daugiau nei šimtas valstybių dalyvauja akcijoje Muziejų naktys. Iš viso lankytojų laukia 30 tūkst. muziejų ir galerijų.

Vinco Mykolaičio – Putino Muziejaus darbuotojai pripažino, kad tarp muziejų yra nemaža konkurencija. Dar daugiau, lankytojų laukiama ir liūdima dėl blogo oro, nors geru oru daugelis patraukia į sodus ar pajūry.

Šių metu Muziejaus nakties Lietuvoje tema – „Rožės pražydėjimas tamsoj“ (pagal R.Granausko to paties pavadinimo pjesę).

Todėl daugelis muziejų paruošė edukacines programas susijusias su šia gėle arba jos simbolika. Tarkim, kulinarinio paveldo muziejuje buvo pristatytos rožės kulinarijoje. Lankytojai vaišinami rožių žiedlapių arbata, medumi, uogiene.

Ar po vienos nakties nuotykio įmanomi ilgalaikiai santykiai?

Ar po vienos nakties nuotykio įmanomi ilgalaikiai santykiai?

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=4MvrDYu5Jg0&start=3&width=830&height=480[/embedyt]
Įsivaizduokite: naktinis klubas, jūs susižvalgote su simpatiška ilgakoje, apipilate ją komplimentais ir švelniu dėmesiu, o ryte kartu atsibundate lovoje. Bet įdomu, ar po tokių trumpalaikių lytinių santykių yra įmanomi normalūs ilgalaikiai santykiai?
(Šaltinis: youtube.lt)

Į Vilnių tiesiai iš Argentinos

Tinto.lt
Jei viena frazė galėtų apibendrinti 131 metų Rutini istoriją Argentinoje, ji skambėtų taip: „Kokybė, koja kojon su inovacijomis“. Nuo to laiko, kai Felipe Rutini iš Italijos atvyko į naujausios vyno daryklos atidarymą Gualtallary, Valle de Uco, jis nuolat bandydavo įsivaizduoti, koks turėtų būti argentinietiškas vynas. Ir visa tai prasidėjo nuo vieno žmogaus.

Felipe buvo vos 18 metų, kai įsikūrė Argentinoje. Jis atvyko iš Italijos Marche regiono, kur jo šeima (nenuostabu) gamino vyną, o jis pats studijavo Karališkojoje Ascoli Picieno agrikultūros mokykloje. Felipe masino galimybės Naujajame pasaulyje, todėl jis išvyko į Mendozą ir 1885 m. įkūrė vyno daryklą La Rural. 1910 m. jis pasielgė ypač drąsiai ir susitelkė į geriausio argentinietiško vyno gamybą. Jam reikėjo naujausios įrangos, kurią atsigabeno iš Europos, ir platesnės rinkos. Nauja Argentinos žemė žadėjo viską, ko tik Felipe norėjo, tad jis griebė kiekvieną galimybę abiem rankomis.

Kad ir kaip bebūtų, Felipe mirė būdamas vos 53 metų, palikdamas našlę ir septynis vaikus. Tačiau jo šeima ir visa Argentina gali didžiuotis jo palikimu: jis buvo aiškiaregys, matantis didžią argentinietiško vyno ateitį. Šeima, įkvėpta jo veiklos, praplėtė verslą įkurdama pirmą vynuogyną Tupungato. Šiandien Tupungato yra vienas žymiausių vyno regionų Argentinoje, ir jį įkūrė Rutini. 1930 m. šeima praplėtė savo vynuogynus įsigydama nuosavybės Rivadavia mieste, šalia jau turimų Tupungato ir Coquimbito vyno daryklų ir iš čia vynas pasiekia gerbėjus Vilniuje ir Lietuvoje su tinto.lt